Būrimas Runomis

Runos – tai senovės germanų abėcėlė, naudota rašymui, spėjimams ir magijai Šiaurės Europoje, Skandinavijoje, Britų salose ir Islandijoje. Žodis “runa” iš tikrųjų reiškia “paslaptis, kažkas paslėpta”. Vikingų amžiuje runos buvo išraižytos ant amuletų, talismanų, ginklų ir papuošalų, kad atbaidytų piktąsias dvasias ir nelaimes.

Šiandien runos vis dar naudojamos kaip ateities spėjimo būdas. Daugelis žmonių tiki, kad runos gali padėti jiems įsiskverbti į pasąmonę ir pasiekti paslėptas žinias. Yra daug įvairių būdų, kaip naudoti runas, tačiau dauguma žmonių pradeda nuo jų išmetimo ant audinio ar popieriaus lapo. Išmestas runas, tuomet reikia analizuoti remiantis padėtimi, atsivertusiu paveikslėliu ir kitais būrimo aspektais.

Runos taip pat gali būti naudojamos magijai. Jas galima naudoti amuletams kurti arba naudoti kortų būrimuose. Nėra vieno teisingo būdo, kaip naudoti runas magijai; iš tiesų kiekvienas praktikuojantis asmuo gali eksperimentuoti ir rasti tai, kas jam geriausiai tinka.

Pirmieji žinomi įrašai apie runas sutinkami senuose užrašuose Vokietijoje ir Skandinavijoje. Tačiau manoma, kad runų ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Kai kurie mokslininkai mano, kad jas pirmieji sukūrė keltai, o kiti mano, kad jos atsirado pas etruskus.

Senieji runų rašto pavyzdžiai randami Danijoje ir Švedijoje, manoma, kad runos paplito visoje Skandinavijoje ir Vokietijoje. Vėliau runas pradėjo naudoti ir anglosaksai.

Vikingų epochoje (800-1066 m.) runos buvo plačiai naudojamos žinutėms ir užrašams ant papuošalų, amuletų, ginklų ir kitų daiktų rašyti. Jos taip pat buvo naudojamos būrimams ir magijai. Pasibaigus vikingų epochai, susidomėjimas runomis sumažėjo, kol XVIII ir XIX a. jos vėl išpopuliarėjo. Šiandien kai kurie žmonės vis dar naudoja runas kaip ateities spėjimo būdą, nes tiki, kad jos gali padėti atskleisti tam tikras žinias. Jei norite patys išbandyti šią būrimo formą, tai galite padary ir šioje svetainėje.