Odino Runos

Runos – tai senovinės raidės, naudotos germanų tautų 1 – 13 amžiuje. Žodis “runa” reiškia stebuklą, paslaptį, paslapties žinojimą. Pagal legendą vienaakis Dievas Odinas devynias dienas kabėjo žemyn galva ant medžio be maisto ir vandens, kad suprastų runų prasmę.

Yra “senesniosios” ir “jaunesniosios” runos. “Jaunesniosios” buvo naudojamas maždaug iki 10 amžiaus, o “senesniosios” nuo 10 iki 13 amžiaus. Taip pat runos skirstomos į gotiškąsias, anglų-saksoniškąsias ir skandinaviškąsias. Būrimui naudojamos “jaunesniosios” runos gotiškosios abėcėlės. Ši abėcėlė (Futharc) pavadinta pagal pirmus šešis abėcėlės ženklus. Abėcėlė susideda iš 24 runų.

Europoje įvedus krikščionybę, runų abėcėlė, padedant bažnyčiai, buvo išstumta lotyniškos. Tradicija burti runomis buvo prarasta maždaug apie 17 – 18 amžių.

Dabartinė būrimo technika runomis buvo atstatyta iš mažų fragmentų, išlikusių raštiniuose šaltiniuose. Būrimui aišku prireiks runų. Šiuo metų runos dažniau pardavinėjamos kaip kortų kaladė, susidedanti iš 25 kortų. Ant 24 kortų yra runų atvaizdai, o 25 palikta tuščia. Paskutiniu metu Europoje į madą atėjo runų kauliukai. Tai keturi žaidiminiai kauliukai, ant kurių sienelių vietoj taškų yra runų simboliai. Niekas Jums nedraudžia pasidaryti runų patiems.

Tradiciškai runos daromos ant mažų medinių lentelių (daugiausiai jų gaminimui naudojami vaisiniai medžiai). Taip pat graviruojamos ant bronzos, vario ir netgi aukso. Runų gamybai Jūs galite panaudoti, bet kokią Jums patinkančią medžiagą, kad ir kartoną ar popierių.

Runas saugoti reikia drobiniame maišelyje. Neapverstos ir apverstos runos reikšmė skiriasi.